2019 m. spalio mėn. – parama išgyvenusiems, kurie lieka
Kai nerimaujame dėl mylimo žmogaus, reaguojame. Bandant apsaugoti mylimą žmogų, patiriantį prievartą, šios reakcijos kartais apima panika („tau reikia išeiti!“), sunkią meilę („paklojai lovą, dabar tu turi joje gulėti“), pyktį („aš Suteiksiu savo partneriui dalelę savo proto!“) ir kaltės jausmą („galvok apie savo vaikus!“). Kai taip reaguojame su žmogumi, patyrusiu prievartą, galime suaktyvinti gėdos ir baimės jausmus ir tyčia ar netyčia atstumti savo mylimąjį nuo pasitikėjimo mumis savo išgyvenamos patirties.
Daugelis išgyvenusių smurtą šeimoje mylėti savo partnerius. Mes, kaip bendruomenė, praleidome dešimtmečius padėdami išgyvenusiems žmonėms išeiti iš įžeidžiančių santykių ir skyrėme labai mažai laiko padėdami išgyvenusiems išlikti saugiems savo santykiuose. Dėl šios dinamikos mes sukūrėme tabu išgyvenusiems, kurie nenori palikti savo partnerių ar savo šeimų, ir sukūrėme gėdą dėl noro likti.
Užuot skubėję reikalauti iš savo artimųjų konkretaus elgesio, kyla klausimas, kaip galime geriausiai padėti mylimam žmogui būti kuo saugesniam, net jei jis nusprendžia likti santykiuose. Pradėkime diskusiją su mylimu žmogumi, kad įtrauktume daugybę variantų, kuriuos paskatino išgyvenęs asmuo, patyręs prievartą.
Skaitykite daugiau apie tai, kaip pradėti diskusiją su mylimu žmogumi, patiriančiu prievartą.